- rudmargis
- rudmar̃gis, rudmar̃gė 2 bdv. Rudmar̃gis drugỹs.
.
.
rudmargis — rudmar̃gis, ė adj., smob. (2) K, NdŽ, DŽ1, rùdmargis (1) BŽ614, Sdk, Ds, rudmargis (1) Grž rudai margas: Rudmar̃gė karvė tokia murzė Dkš. Rudmargė kalė rš. Vaikai glostė nušiurusią rudmargę katę rš. Vešliam skirpstyne kabo šarkos gūžta, plati ir … Dictionary of the Lithuanian Language
geninis — genìnis, ė adj. (2) → genys 1: Rudmargis beržas, arba genìnis, yra margas geniškai Šts. Geniniai paukščiai (genių padermė) rš. Beržai genìniai, kurių lenta marga Šts … Dictionary of the Lithuanian Language
rudamargis — rùdamargis, ė adj. (1) Ds žr. rudmargis … Dictionary of the Lithuanian Language